.png)
Rinkdama medžiagą savo vykdomiems liaudies medicinos tyrimams Lietuvos tarpukario spaudoje, kartu budriai dairausi, ar neaptiksiu kokių žinių ir iš gimtojo Pasvalio krašto, tuo labiau, kad XX a. pirmojoje pusėje šalies įvykiai buvo nušviečiami įvairių krypčių laikraščiuose (pvz. „XX amžius“, „Diena“, „Lietuvos žinios“, „Mūsų kraštas“ ir t.t.) ir žurnaluose (1). Apie tuometinius Daujėnų, Joniškėlio, Krinčino Pasvalio, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių, Vaškų valsčių įvykius, kaip ir dabar, taip ir prieš šimtą metų, rašė tiek profesionalūs žurnalistai, tiek vietiniai korespondentai (dažniausiai pasirašinėję slapyvardžiais arba išvis likę anonimais). Kontekstai buvo patys įvairiausi – nuo trumpų pranešimų apie kaimuose steigiamus Jaunųjų ūkininkų ratelius, ar žinių apie padarytus nusikaltimus, iki detalių nekrologų, skirtų išėjusiems garbiems Pasvalio krašto žmonėms (2), ar reportažų įvairiausiomis temomis.
Skaityti toliau___________________
(1) Anot lietuviškosios periodinės spaudos tyrėjo dr. Juozapo Vyto Urbono, „1918–1940 m. buvo leidžiama apie 2000 įvairių periodinių leidinių.“ („Lietuvių periodinė spauda: raidos istorija ir dabartis“// Gimtasai kraštas, 2012, t. 5, p. 54)
(2) Pvz. gyd. Jonui Čeponiui (1895-1935) iš Pasvalio v. Ragujų (Ragaujų) kaimo skirtas nekrologas, publikuotas žurnale „Medicina“: „Ir vėl nauja auka ant medicinos aukuro! Štai šių 1935 m. birželio mėn. 26 d. tragingai mirė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas med. D-ras Jonas Čeponis, uoliai eidamas savo pareigas: beoperuodamas ligonį įsidūrė pirštą ir po keletos sunkių ligos dienų patsai žuvo nuo tos infekcijos, nuo kurios jisai stengėsi ligonį pagydyti.“ („A.a. d-ras Jonas Čeponis“/ „Medicina“, 1935 m. Nr. 7, p. 469-472)
Komentarai
Rašyti komentarą