Tradicinė kultūra yra tapusi savo pačios įkaite - šių dienų žmogui neretai sudėtinga pamatyti kas slypi už ilgais dešimtmečiais kurto, romantizuoto požiūrio į tautosaką, pabrėžiant folkloro sakralumą, senųjų lietuvių išmintį ir dorybingumą, pasirenkant nutylėti arba visiškai ignoruoti kitus gyvenimiškus aspektus, taip sukuriant realybę ne visai atitinkantį senosios pasaulėžiūros paveikslą. Meilės paieškos, vilkolakiai ir burtininkai, pasakos ir jų reikšmė, visuomenės santykiai – tai tik dalis temų, aptariamų kartu su laidos svečiais, mėginant išryškinti mažiau žinomus tradicinės kultūros aspektus bei siekiant jei ne sugriauti, tai bent jau paklibinti nusistovėjusius stereotipus mūsų visuomenėje.
Laida transliuojama po penkioliktos valandos žinių per LRT KLASIKĄ, jos vedėjai – Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.
Visos antrojo sezono laidos:
2. Nesek pasakų, arba apie gyvenimą kaip pasakoje
3. Rašto galia: juodosios knygos ir burtininkai
5. Mistiniai ekspedicijų radiniai: apie vėles ir vaiduoklius
6. Grybų karalystė etnomikologo žvilgsniu
7. Paremijos – kalbos prieskonis ar dalis tautos DNR?
8. Baltas, bet ne sūris, turi sparnelius. Kas? Apie angelus lietuvių folklore
9. Svaigusis etninės kultūros pasaulis – alus ir midus senovėje
10. Nei vaiko, nei vainiko: moters kūnas ir tradicinės bendruomenės lūkesčiai
11. Kas slepiasi po žodžiu sloga?
12. Kaip lietuviai prisijaukino „velnio žolę“ – tabaką
Straipsniai laidų pagrindu LRT.lt portale:
Moteris tradicinėje bendruomenėje: pagimdžius netekėjusiai – plakimas ir gėdos stulpas
Grybai tradicinėje lietuvių pasaulėžiūroje – ir neturtingųjų duona, ir vaistai
Kas slepiasi po žodžiu „sloga“?
Vilkolakius tyrinėjantis etnologas: lietuvių tautosakoje jų bruožai ne tokie kaip Holivude
Tarpukario „tinderis“: sutuoktinio paieška spaudoje ir vilionės mėnesinių krauju
Komentarai
Rašyti komentarą