Pandeminis derlius, arba Mūsų dienų slogučiai

Turbūt buvo naivu tikėtis, kad 2019 metais pasaulį apglėbusi pandemija savo pėdsako nepaliks ir literatūroje. Ir nors Undinės Radzevičiūtės romano „Minaretas ir 7“ personažę prieš kelionę į Bambergą paguldo SARS’as, Dovilės Raustytės „Tobulų žmonių istorijų“ novelių rinkinyje personažų realybė jau daugiau ar mažiau (post)kovidinė, infiltruota testų ir kaukių. Valdas Papievis su romanu „Ėko“ žengia dar toliau, plėtodamas apokaliptinio ir užtvarais atitverto Paryžiaus vaizdinį, o Rolandas Rastauskas „Venecijoje tiesiogiai“ grąžina į pandemijos pradžią, kai užsidarančios sienos ir lenktynės su laiku dėl tirpstančių lėktuvo bilietų bei nežinomybė („sergi / nesergi?“) vieniems reiškė nuosprendį, kitiems – galimybes. Tad apie kovidinį derlių – iš arčiau (ir be baimės apsikrėsti).Skaityti toliau