.png)
1909 m. pavasaris britų kilmės amerikiečių rašytoją Frances Hodgson Burnett pasitiko su galybe darbų: buvo ką tik baigtos naujo namo statybos Plandomo parke (Long Ailende, Niujorko pašonėje), tad reikėjo imtis kurti jo aplinką, sodinti medžius ir kitus augalus, kad kuo greičiau būtų galima sulaukti žiedų ir medžių lajos metamo šešėlio (1). Būtent gyvendama šiame name rašytoja sukūrė vieną iš žinomiausių savo knygų vaikams – Paslaptingą sodą (The Secret Garden). Kaip pažymi autorės biografai, galbūt kiek ironiška, kad pati britiškiausia knyga gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, „rožių sode su vaizdu į Manhaseto įlanką“ (2) . Vis dėlto šis kūrinys, laužantis nemažai tuometinėje vaikų literatūroje nusistovėjusių taisyklių (3) ir iki šiol keliantis nemažai literatūrologų debatų, neabejotinai yra viena iš vaikų literatūros ikonų (4). Tad šiame straipsnyje ketinu aptarti kelias Paslaptingo sodo temas ir aspektus bei kas ir kaip išlaikoma ir perteikiama (ar atvirkščiai – transformuojama) dviejose šio klasikinio teksto ekranizacijose – 1993 m. režisierės Agnieszkos Holland ir 2020 m. režisieriaus Marco Mundeno filmuose tuo pačiu „Paslaptingo sodo“ pavadinimu.
Skaityti toliau___________________________________________
(1) Angelica Shirley Carpenter, Jean Shirley, Frances Hodgson Burnett – Beyond the Secret Garden, Minneapolis: Lerner Publications Company, 1990, p. 104.
(2) Pamela Licalzi O’Connell, „The Secret Garden“ Has Deep Island Roots“, The New York Times, interneto prieiga: https://www.nytimes.com/2004/08/08/nyregion/literature-the-secret-garden-has-deep-island-roots.html (žiūrėta 2021-08-04).
(3) Ulf Boëthius, „Us is near bein“ wild things ourselves“: Procreation and Sexuality in The Secret Garden“, Children’s Literature Association Quarterly, Vol. 22, No. 4, Winter, 1997, p. 194.
(4) Adrian Gunther, „The Secret Garden Revisited“, Children’s Literature in Education, Vol. 25, No. 3, 1994, p. 159.
Komentarai
Rašyti komentarą