Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ar visiems atsiveria „Paslaptingas sodas“?

 


1909 m. pavasaris britų kilmės amerikiečių rašytoją Frances Hodgson Burnett pasitiko su galybe darbų: buvo ką tik baigtos naujo namo statybos Plandomo parke (Long Ailende, Niujorko pašonėje), tad reikėjo imtis kurti jo aplinką, sodinti medžius ir kitus augalus, kad kuo greičiau būtų galima sulaukti žiedų ir medžių lajos metamo šešėlio (1). Būtent gyvendama šiame name rašytoja sukūrė vieną iš žinomiausių savo knygų vaikams – Paslaptingą sodą (The Secret Garden). Kaip pažymi autorės biografai, galbūt kiek ironiška, kad pati britiškiausia knyga gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, „rožių sode su vaizdu į Manhaseto įlanką“ (2) . Vis dėlto šis kūrinys, laužantis nemažai tuometinėje vaikų literatūroje nusistovėjusių taisyklių (3) ir iki šiol keliantis nemažai literatūrologų debatų, neabejotinai yra viena iš vaikų literatūros ikonų (4). Tad šiame straipsnyje ketinu aptarti kelias Paslaptingo sodo temas ir aspektus bei kas ir kaip išlaikoma ir perteikiama (ar atvirkščiai – transformuojama) dviejose šio klasikinio teksto ekranizacijose – 1993 m. režisierės Agnieszkos Holland ir 2020 m. režisieriaus Marco Mundeno filmuose tuo pačiu „Paslaptingo sodo“ pavadinimu.

Skaityti toliau

___________________________________________

(1) Angelica Shirley Carpenter, Jean Shirley, Frances Hodgson Burnett – Beyond the Secret Garden, Minneapolis: Lerner Publications Company, 1990, p. 104.

(2) Pamela Licalzi O’Connell, „The Secret Garden“ Has Deep Island Roots“, The New York Times, interneto prieiga: https://www.nytimes.com/2004/08/08/nyregion/literature-the-secret-garden-has-deep-island-roots.html (žiūrėta 2021-08-04).

(3) Ulf Boëthius, „Us is near bein“ wild things ourselves“: Procreation and Sexuality in The Secret Garden“, Children’s Literature Association Quarterly, Vol. 22, No. 4, Winter, 1997, p. 194.

(4) Adrian Gunther, „The Secret Garden Revisited“, Children’s Literature in Education, Vol. 25, No. 3, 1994, p. 159.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Apie mane

Sveiki! Aš esu Asta Skujytė-Razmienė, folkloristė, mitologijos tyrinėtoja, su savo įžvalgomis karts nuo karto sušmėžuojanti ir vaikų bei jaunimo literatūros lauke ar kultūrinės spaudos puslapiuose.    2008-2012 m. Vilniaus universitete studijavau lietuvių filologiją, 2012-2014 m. ten pat baigiau semiotikos magistro studijas. Nuo 2014 m. studijavau jungtinėje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos teatro ir muzikos akademijos doktorantūroje, o 2019 m. apgynusi disertaciją Užkrečiamų ligų samprata XIX a. - XX a. pirmosios pusės lietuvių folklore tapau etnologijos mokslų daktare (H 006).     Nuo 2012 iki 2025 m. dirbau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriuje. Nuo 2025 m. balandžio esu nepriklausoma tyrėja, priklausau Tarptautinei folkloro naratyvų tyrėjų draugijai (ISFNR), Tarptautinei etnologijos ir folkloro draugijai (SIEF), Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) Lietuvos skyri...

Tekstų pokeris: „Riešutų duona“ | LRT Plius

      

Kaulinis kaleidoskopas

Kotryna Zylė gerai žinoma kaip knygų vaikams ir paaugliams autorė: iki šiol pasirodė Milžinas Mažylis (2014), Didžioji būtybių knyga (2016, 2020, 2023), Sukeistas (2019), Mažas kaip vabalėlis (2020), Siela sumuštinių dėžutėje (2021), Geriausia diena (su Inga Dagile, 2022), tačiau, kaip neretai nutinka su vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjais, užsinorima jėgas išmėginti ir „kitoje svorio kategorijoje“, tad pirmasis Zylės romanas suaugusiems Mylimi kaulai (2024) nėra jokia išimtis, o veikiau tik patvirtina šias nusistovėjusias migracijos tendencijas.