.png)
Vaikų knygų autorė ir iliustruotoja Jūratė Račinskaitė atsako į Astos Skujytės-Razmienės klausimus.
– Ne viename interviu esate užsiminusi, kad praeitis visada yra su Jumis, tad pakalbėkime apie Jūsų vaikystę.
– Taip, išties, vaikystė visada su manimi. Gal kada nors reikėtų pagaliau suaugti, bet kažkaip nesiseka. Draugai sako: „Tau šešeri metai.“ Bet kai esi įsitraukęs į kūrybinę veiklą, kuri sujungia tiek „reikia“, tiek „noriu“ (visai kaip vaikystė!), laikas netenka reikšmės. Kad ir kiek tau metų, visada gali būti šešerių!
– Gimėte Irkutske. Kur apsigyveno Jūsų šeima, kai 1956 m. grįžo į Lietuvą?
– Į Lietuvą mane parsivežė, kai buvau pusantrų metukų. Apsigyvenome Vilniuje bendrabutyje. Ligi šiol draugauju su gydytoja Vijole – anų laikų mergyte iš bendrabučio…
– Tai Vilnius – Jūsų vaikystės miestas?
– Taip, bet vasaras leisdavau pas prosenelę Panevėžyje. Iš ten ir ryškiausi prisiminimai. Pirmasis – iš to meto, kai man buvo kokie treji. Ankstyvą pavasarį važiuojame su močiute į Panevėžį, aš vežuosi lėlę Bakę. Prieš kelionę lėlę išmaudžiau ir jai atsiklijavo plaukai, tai močiutė pasiuvo Bakei rauktą aksominę tamsiai mėlyną kepurytę. Laikau aš tą Bakę pasisodinusi ant kelių, jausdama klijų ir vėjo kvapą, mat langas praviras… Ir dabar tebejaučiu tą kvapą, nors tokių klijų jau nebėra.
Komentarai
Rašyti komentarą